iškasa — i̇̀škasa dkt. Atkálnės i̇̀škasa … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ekskavatorius — ekskavãtorius sm. (1) mašina žemei kasti, rausyklė: Esti vienakaušiai ir daugiakaušiai ekskavãtoriai TrpŽ. Galingas ekskavatorius iškasa dar vieną tvenkinį sp … Dictionary of the Lithuanian Language
gaidys — gaidỹs sm. (4) 1. naminis paukštis, vištų patinas (Gallus gallinaceus): Giesti gaidys SD247. Tas gaidỹs giesmininkas didis J. Avižomis lesinamas gaidys tunka P.Cvir. Tai koks gaidys, kad už vieną skiauterę šimtą rublių duosi! J.Balt. Švogeris,… … Dictionary of the Lithuanian Language
gražeiva — scom. (1) Š gražuolis; puošnius, frantas: Gražeiva – daug tokių ant šiukšlyno iškasa! Sl. | Nieko nebus, tai tuščiagalvis gražeiva rš … Dictionary of the Lithuanian Language
išdundėti — 2 išdundėti intr.; Kos122 išdūlėti, sutrešti; išsidėvėti: Išdundėjęs burokas, kurio supuvęs vidurys J. Priėjo ligi išdundėjusio kaštano kamieno LzP. Kad kas ir iškasa piningus, nėr kur dėti – išdundėję, birsta kaip pelenai Als. Drabužis… … Dictionary of the Lithuanian Language
jovalynė — jovalỹnė sf. (2) 1. BŽ597 jaukalas, maišalas, kratinys, jovalas: Čia tikra jovalỹnė – meška galvą nutrūktų Brs. Pas juos ten jokios tvarkos nėra, tikra jovalỹnė Skr. Iš to tai ir pasidariusi ta visa jovalynė I.Simon. 2. J nešvarus skystis: Ne… … Dictionary of the Lithuanian Language
karjeras — 2 karjèras sm. (2) TrpŽ 1. atviras negiliai esančių iškasenų eksploatavimas. 2. durpduobė, durpių klodo iškasa, kuri pasidaro, einant durpių mašinai. 3. duobė, griovys: Natūralūs akmenys paprastai kasami atvirose duobėse, vadinamose karjerais rš … Dictionary of the Lithuanian Language
karčius — 2 ×kar̃čius (l. karcz) sm. kelmas, keras: Karčius iškarčiavoja (iškasa) Arm. Supuvęs smalėkas kai kar̃čius Dv … Dictionary of the Lithuanian Language
katilas — kãtilas sm. (3b) KBII61, (1) J; R, M 1. didelis metalinis indas virti: Kãtilas su kampu ant [v]ąšo kabinas, o sagonas su ąsa prie ugnies pristatos J. Katilą išpuišytą nenušveisi B. Žmogus užkaitė katilą vandens BsPIII38. Katilas, kuriame degina … Dictionary of the Lithuanian Language
kulnė — kulnė̃ sf. 1. žr. 1 kulnas 1: [Velnio] kojų smailios kulnės – ne taip, kaip žmogaus TDrVI87. Tu tykosi jos kulnės Skv1Moz3,15. Iškasa ją iš tos duobės: visa balta, tik kulnės juodos MPs. 2. Tv žr. 1 kulnas 5. 3. Dglš atsikišusi dubens dalis. ◊… … Dictionary of the Lithuanian Language
